Apuolės piliakalnis su gyvenviete (u. k. 24505)

Apuolė – tai pirmoji istorijos šaltiniuose paminėta Lietuvos teritorijos vietovė. Ją IX a. aprašė metraštininkas Rimbertas. Anot jo, ant piliakalnio stovėjusi kuršių pilis, o 853 metais, ją puolė vikingai iš Švedijos, vadovaujami Olafo. Metraštininko teigimu, mūšis trukęs 8 dienas, tačiau, kuršiai, supratę, kad vikingų kariaunos neįveiks, sutiko sudaryti taiką ir sumokėti išpirką – po pusę svaro sidabro už kiekvieną žmogų ir duoti 30 įkaitų. Apuolės gyventojai pripažino švedų vadžią, tačiau pilis liko neužimta.

Išties, Apuolės istorija pasakoja apie įdomų šiaurės ir Rytų Europos istorijos laikotarpį ir baltų genčių dalyvavimą šioje istorijoje. Katalikų metraštininkas pasakoja apie Danų ir Švedų žygius prieš baltų gentis, anaiptol, ne visuomet sėkmingus, nes kuršiai taip pat garsėjo savo karingumu ir dažnai apiplėšdavo pačius atvykėlius arba patys pas juos nuvykdavo per anuomet užšaldavusią Baltijos jūrą. Istorijoje minima, kad vikingai kelias dienas trukusio puolimo metu pailso ir rodėsi pasimetę, išsigandę, nes nutolę nuo laivų, bijantys persekiojimo, jei sugalvotų trauktis, o jų dievai jiems niekaip nepadėję. Tuomet jie esą prisiminę vyskupo žodžius, kad galima kreiptis į Jėzų, nes šis yra didis ir jo pagalba galima visiems. Tai įkvėpę vikingus kautis toliau. Tuomet buvo laikmetis, kuomet aktyvėjo krikščionių misionieriška veikla pagoniškose gentyse ir šis tekstas, ir tokia įvykių interpretacija – tarsi savotiškas propagandinis leidinys, skatinantis tikėti krikščionių dievą, parodantis jo viršumą.

1253 metais Apuolės gyvenvietė vis dar egzistavo – ji minima, kartu su kitomis vietovėmis, kaip Kuršo vyskupo ir Livonijos ordino dalybų objektas. Tačiau rašytiniais dokumentais Kuršo vyskupas ir Ordino atstovai pasidalino Ceklio, kuršių žemes tarpusavyje. Šis paminėjimas yra ne mažiau simbolinis ir žymi kuršių, kaip savarankiškos genties egzistavimo pabaigą.

Šiandien iš piliakalnio yra išlikusi Luobos ir Brukio upelių apsupta ir jų ardoma aukštuma. Šalia jo plyti senovės gyvenvietė, kurioje archeologai yra aptikę radinių, datuotinų I tūkstantmečio – XIII a. laikotarpiu. Teritorijai saugoti įsteigtas Apuolės kraštovaizdžio draustinis. Vietovė yra reikšminga archeologine, istorine, kraštovaizdžio ir memorialine prasmėmis.

Keliolikos metų tradicijas turi vienas didžiausių gyvosios čia vykstančių istorijos renginių – senųjų amatų, archajinės muzikos bei karybos festivalis „Apuolė“. Šventės dalyviai susipažįsta su IX a. kuršių ir vikingų amatais, buitimi, gyvensena, kovų menu. Vyksta kuršių – vikingų kariuomenių susirėmimai, įvairūs turnyrai, senoviniai žaidimai, lankininkų rungtynės.

Užduotis: stovėdami ant piliakalnio, nustatykite, kurioje pusėje yra Baltijos jūra – į kurią pusę dairytumėtės pasirodančių vikingų, jei būtumėte Apuolės pilies bokšto sargybinis.

Informacija lankytojams

Adresas: Skuodo rajono sav., Aleksandrijos sen., Apuolės k.,

Instagram #apuolespiliakalnis

Komentarai

Kviečiame dalintis jūsų pastebėjimais ir pasiūlymais.
Galima pridėti daugiau nei vieną nuorodą nurodant jas skirtingose eilutėse

*need_admin_confirmation*

{{msg}}

Autorius {{comment.name}}
Komentaras {{comment.comment}}
Šaltiniai ir nuorodos