Senųjų Trakų piliavietė su papiliu (u. k. 30354)

Ar esate kažkada bandę pafantazuoti apie alternatyvią istoriją? Pavyzdžiui, jei Lietuvos sostine būtų ne Vilnius, o Trakai. Kaip jie dabar atrodytų? Daugelis istorikų šį užsiėmimą vadina laiko švaistymu. Kita vertus, mąstymas apie tai, “kas būtų, jei būtų buvę” stiprina suvokimą, jog šiandienos tikrovės negalime laikyti savaime suprantama, skatina pasidomėti kaip kūrėsi ir formavosi mūsų miestai, kas įtakojo valdovus renkantis vietą savo rezidencijai.

Viena tokių alternatyvios Lietuvos sostinės užuomazgų - Senieji Trakai. Šiandien tai - vienaukščių trobų kaimas su geležinkelio stotimi. XIV a. šioje vietoje pastatė pilį ir gyveno Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, laikomas Vilniaus įkūrėju. Išties, apie to meto valdovų veiksmus ir jų motyvus žinome daugiau iš legendų, nei keliais šaltiniais patikrinamų faktų. XVI a. tiksliai nenustatytas autorius (galbūt, kancleris Albertas Goštautas, o gal Vilniaus vyskupas Povilas Alšėniškis) parašė kroniką, šiandien vadinamą XIX a. jos nuorašą turėjusio teisėjo Aleksandro Bychovco vardu.

Šioje kronikoje teigiama, jog didysis kunigaikštis Gediminas mėgęs medžioti, vyko iš tuometinės savo sostinės Kernavės į girias kitapus Neries; tenykštė negyvenama gamta jam taip patikusi, jog jis pasistatydinęs čia pilį ir nutaręs, jog čia būsianti jo nauja sostinė. Labiausiai tikėtina, jog tai buvusi Senųjų Trakų pilis. Tačiau po kelių metų Gediminas, medžioklės Vilniaus apylinkėse metu, sumedžiojęs taurą ir susapnavęs geležinį vilką, netrukus pakeitė savo sumanymą ir perkėlė sostinę į Vilnių. Trakus Gediminas paliko valdyti savo sūnui Jaunučiui. Šioj vietoje verta pasakojimą sustabdyti ir atkreipti dėmesį, kad toks pasakojimo vingis mums, šiandienos skaitytojams, nebūtinai kalba apie iš tikrųjų vykusias medžiokles ir sapnus, lėmusius valdovo sprendimus, tačiau to meto skaitytojui pateisina Gedimino sumanymą dėl objektyvių ekonominių ar kitokių priežasčių imti sostine laikyti Vilnių, o ne Trakus.

Istorija tęsiasi toliau taip, jog Jaunutį nuverčia kiti Gedimino sūnūs, Vilniaus valdžioje atsiduria Algirdas, o Trakų - Kęstutis. Iš kitų istorinių šaltinių žinome, kad tiek Vilniaus, tiek Trakų kunigaikščiai užsieniečių akimis laikyti kone vienodos galios valdžią pasidalijusiais kunigaikščiais. Taigi, Trakų pilis XIV išlaiko savo statusą; Kęstutis, iš Žemaitijos į žmonas parsivežęs Birutę, netrukus su ja susilaukia sūnaus Vytauto. Kol kas nėra pagrindo netikėti, jog Vytautas Didysis gimė būtent Senųjų Trakų pilyje.

Kęstutis, anot kronikos, kaip buvo būdinga kunigaikščiams, taip pat mėgo medžioti ir pamatęs gretimų vietovių ežerų grožį, nutarė čia perkelti savo rezidenciją. Kęstučio iniciatyva kilo Trakų pusiasalio, o vėliau salos, pilys. Suprantama, jog Kęstutį tikriausiai paviliojo ne ežerų grožis, o galimybė pastatyti saugesnes tvirtoves ir geriau pasirengti atremti vis labiau siautėjančio Vokiečių ordino antpuolius.

Taigi, nuo XIV a. antros pusės senųjų Trakų pilis apleidžiama, Vokiečių ordino kelių aprašymuose Senieji Trakai minimi kaip eilinis sustojimas be jokio galimo pasipriešinimo pakeliui į Vilnių. Mirus Kęstučiui, Vytautas užrašo šios pilies teritorijos žemes Benediktinų vienuoliams, tai leidžia galvoti išties čia buvus jo gimtinę.

Ką apie Senųjų Trakų piliavietę mums kalba objektyvieji šių laikų mokslininkai? Vietovardį „Trakai“ kalbininkai kildina iš žodžio “trakas” - atvira kirtimvietė miške, kaip Bychovco kronika ir teigia, negyvenama vieta. Aptvarinio tipo pilis išties pastatyta negyvenamose teritorijose įrengus didelį apsauginį vandens prisipildantį griovį su pylimu, kuris išlikęs ir šiandien. Į pietus nuo pilies egzistavusi gyvenvietė, kurioje, manoma, gyveno pilį aptarnavęs personalas. Išlikę sienų fragmentai. Mūrytos jos iš akmenų ir baltišku būdu rištų raudonų molinių plytų, stogai dengti lovinėmis čerpėmis. Vietovėje rasta vinių, strėlių antgalių, arbaleto strėlių antgalių, peilių, žiedų, galąstuvų, koklių, buitinės keramikos, plytų. Visi vėlesni statiniai čia iškilo Vytauto išlaikymu aprūpinto vienuolyno laikais.

Užduotis: pabandykite piešiniu atkurti, kaip galėjusi atrodyti mūrinė “trake” įkurta Gedimino aptvarinė pilis ir jos aplinka, pabrėžkite, kaip per šimtmečius pasikeitė Senųjų Trakų apylinkės.

Šaltiniai:

http://www.archeologijosdraugija.lt/itvirtinimai/piliakalnis.php?piliakalnis_id=47

http://www.seniejitrakai.lt/place-lt-8/text

Informacija lankytojams

Adresas: Trakų rajono sav., Senųjų Trakų sen., Senųjų Trakų k.

Komentarai

Kviečiame dalintis jūsų pastebėjimais ir pasiūlymais.
Galima pridėti daugiau nei vieną nuorodą nurodant jas skirtingose eilutėse

*need_admin_confirmation*

{{msg}}

Autorius {{comment.name}}
Komentaras {{comment.comment}}
Šaltiniai ir nuorodos